Valstybės paramos laukiančios smulkiosios ir vidutinės įmonės susiduria su netikėtomis kliūtimis. Verslininkai dažnai negali pasinaudoti sąskaitų finansavimo priemonėmis dėl didžiųjų bendrovių nenoro duoti sutikimų sąskaitų faktoringui. Tuo tarpu kai kurios didžiosios Lietuvos įmonės renkasi kitą kelią ir padeda smulkioms įmonėms greičiau pasinaudoti valstybės pagalba.
Kovo viduryje vyriausybė paskelbė karantiną bei paviešino paramos paketą nuo Covid-19 nukentėjusiam Lietuvos verslui. Viena pirmųjų priemonių – „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2”. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamai ir per finansinių paslaugų bendroves įgyvendinamai priemonei iš viso skirta 10 mln. eurų, kurie leis garantuoti 50 mln. Eur faktoringo sandorių portfelį.
Priemonės tikslas – faktoringo pagalba finansuoti išrašytas, bet dar neapmokėtas sąskaitas. Tokiems sandoriams, kuriuose sąskaitą išrašiusi įmonė gauna finansavimą iš faktoringo bendrovės, o ši vėliau pinigus atgauna iš sąskaitą apmokėti turinčios įmonės, yra taikoma valstybės garantija. Tai leidžia faktoringo bendrovėms patvirtinti daugiau paraiškų bei taip suteikti valstybės paramą kuo daugiau smulkių ir vidutinių verslų.
Paraiškas faktoringo sandoriams pateikę verslininkai susiduria su netikėtomis kliūtimis.
„Kartais matome, kad sąskaitą išrašiusi įmonė atitinka visus kriterijus valstybės pagalbai gauti, tačiau sąskaitą apmokėti turinti bendrovė atsisako sudaryti faktoringo sandorį. Dažnai – neaiškindama savo sprendimo motyvų. Tokiu būdu didesnės įmonės užkerta kelią smulkiajam ir vidutiniam verslui pasinaudoti valstybės pagalba. Šiuo sunkiuoju laikotarpiu labai svarbu, kad smulkiosioms įmonėms palaikymą parodytų ir savivaldybės, kurios kartais prieštarauja faktoringui“, – pasakoja faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovas Algirdas Gutauskas.
Anot jo, tokiu atveju sąskaitas išrašiusios smulkios ir vidutinės įmonės yra priverstos laukti uždirbtų pinigų savaitėmis ar net mėnesiais. Neturėdamos apyvartinių lėšų, jos negali vykdyti užsakymų, atsiskaityti su tiekėjais ar darbuotojais.
„Susidaro kurioziška situacija – valstybė skiria pagalbą, smulkusis ir vidutinis verslas jos laukia, gavėjai – laukia, o faktoringo įmonė yra pasiruošusi pervesti pinigus. Tačiau sąskaitos gavėjui atsisakius sudaryti faktoringo sandorį, niekas neįvyksta. Tokiu būdu visiškai be reikalo atsiranda vėluojančių mokėjimų grandinės, kurios supančioja visos šalies ekonomiką“, – teigia A. Gutauskas.
Vis dėlto, A. Gutausko teigimu, yra įmonių, kurios yra sąmoningos, inovatyvios ir lanksčios. Jos renkasi kitokį kelią ir pačios padeda savo smulkiesiems tiekėjams gauti valstybės pagalbą.
„Pačios pasiūliusios finansavimo partnerius, įmonės užtikrina lengvą prieigą prie apyvartinių lėšų savo tiekėjams. Tuomet ir prekių tiekėjai dirba stabiliau, neskaičiuodami dienų iki sąskaitų apmokėjimo datos bei gali susitelkti į tai, kas svarbiausia – kokybiškų paslaugų ar prekių tiekimą. Taip išlošia ir didieji verslai, nes gavę apmokėjimus už išrašytas sąskaitas iš karto gali pasiūlyti geresnes kainas ar sąlygas. Einant šiuo keliu puikiai veikia visa tiekimo grandinė, kiekviena grandis nevaržomai atlieka savo funkcijas, be to įsisavinama valstybės parama“, – sako A. Gutauskas.
Prekybos centro internete „Pigu.lt“ generalinis direktorius Dainius Liulys sako, kad pasiūlydami tiekėjams alternatyvius finansuotojus gali ne tik plėsti savo tiekėjų gretas, bet ir vystyti elektroninės komercijos rinką Lietuvoje.
„Prie „Pigu.lt“ beveik kasdien prisijungia naujos parduotuvės ir prekiniai ženklai, nuolat ir patys ieškome tiekėjų, galinčių pasiūlyti kokybiškų prekių už gerą kainą. Per savo prekybos platformą stengiamės padėti vietos verslui pasiekti klientus. Prisidedame prie el. prekybos rinkos vystymo Lietuvoje, tad džiaugiamės galimybe tiekėjams pasiūlyti alternatyvius finansuotojus ir taip išspręsti apyvartinių lėšų trūkumo problemą“, – sako Dainius Liulys.
Įmonės UAB „Mportas“ direktorius Marius Petroševičius teigia, kad faktoringo paslaugos padeda įmonei išlikti konkurencinga ir neatsilikti nuo varžovų Lietuvoje ir Lenkijoje.
„Norėdami pasiūlyti geriausias kainas rinkoje, privalome itin efektyviai naudoti nuosavą kapitalą ir turėti kiek įmanoma didesnį apyvartumą. Faktoringas mums leidžia užpildyti trumpalaikį kapitalo deficitą. Taip mes užtikriname nepertraukiamą tiekimą, greičiau atnaujiname asortimentą ir įvykdome savo įsipareigojimus klientams“, – teigia M. Petroševičius.
INVEGA pateiktais duomenimis, iki birželio 15 d. priemone „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2” iš viso yra pasinaudojusios 12 Lietuvos įmonių, kurios sudarė faktoringo sandorių už 1,1 mln. eurų, kurių garantijų vertė yra 0,88 mln. eurų.
INVEGA vadovo Kęstučio Motiejūno teigimu, itin svarbu, kad verslas šiandien gautų kuo daugiau pagalbos, kurią valstybė siūlo įvairiomis formomis.
„Labai svarbu, kad ir pats verslas aktyviau ieškotų sau tinkamiausio finansavimo būdo. Pavyzdžiui „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams 2“ yra ilgalaikė INVEGA priemonė verslui, leidžianti kreiptis į skirtingus finansų tarpininkus ir ieškoti pagalbos, kai stringa prekybiniai sandoriai dėl sąskaitų neapmokėjimo. Žinoma, šiame procese bendrą kalbą turi rasti tiek sąskaitas išrašiusios, tiek jas apmokančios įmonės, tiek ir faktoringo bendrovės“, – teigia K. Motiejūnas.
