Išgyvenimo strategija ruošiantis trečiajai pandemijos bangai: verslo finansavimas belaukiant Invegos „Alternatyva3“
Viena po kitos besiritančios pandemijos bangos išmokė alternatyvius finansuotojus ir jų aptarnaujamus smulkius ir vidutinius verslus prisitaikyti ir bent dalinai išlaikyti verslo tvarumą. Per šį laiką esminius žingsnius padėti verslui išlikti padėjo valstybė. Pirmojo karantino metu prasidėjęs spontaniškas valstybės ir nebankinių finansuotojų bendradarbiavimas siekiant kuo greičiau išskolinti verslui valstybės pagalbos lėšas įgavo ne tik tinkamą formą, bet ir verslui patrauklų turinį.
Esminis klausimas šiandien – koks yra verslo atsparumo pandemijai lygis ir kokiomis palūkanomis verslui galėsime atlaikyti dar vieną pandemijos potvynį. Pirmosios bangos metu verslas neskubėjo naudotis valstybės siūlomu paketu dėl neišdirbto finansavimo modelio ir aukštų, neskatinančių skolintis palūkanų. Antrosios karantino bangos metu situacija buvo priešinga ir palūkanų „smėlio maišai“ buvo išgraibstyti akimirksniu. Šiandien per pasaulį ritantis trečiajai pandemijos bangai, labai svarbu, kad verslo palaikymas tęstųsi ir būtų užtikrintas pakankamas rezervas gelbėti tvarius, gyvybingus verslus.
Be valstybės pagalbos faktoringas brangs
Kartu su keliais kitais finansuotojais šiemet jau kreipėmės į naująją vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Finansų ministeriją ir Invegą dėl priemonės „Alternatyva“ pratęsimo. Tikimės, kad jau artimiausiomis savaitėmis programa bus pratęsta skiriant jai papildomų lėšų. Kol laukiame palankių žinių iš Invegos, registruojame įmonių paklausimus, kad galėtume joms pagelbėti vos tik gausime papildomą pigių pinigų injekciją – be atskiro pasirengimo.
Kol pozityvių žinių nėra, verslas skaudžiai bando prisitaikyti prie kintančių finansavimo sąlygų – faktoringas pamažu, tačiau brangsta. Dalis verslų spėjo pasinaudoti lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau labai didelė dalis arba nespėjo, arba tiesiog nebeišgali skolintis dėl sumažėjusių apyvartų ir pelningumo, nors bendras faktoringo palūkanų lygis dabar yra daug žemesnis, nei iki pandemijos.
Iki pandemijos 2020 m. pradžioje rinkoje buvo visiškai normalu finansuoti išrašytą sąskaitą už 1.8 proc.mokestį. Pandemija sudėliojo visai kitą vaizdą – pasinaudojusios nors ir šiek tiek vėluojančia, tačiau suteikta didžiule valstybės pagalba, gruodį įmonės jau galėjo sudaryti tokius sandorius vos už 0,58 proc. mokestį. Paskolos su turto įkeitimu įmonėms, galinčioms pasinaudoti palūkanų kompensavimu nukrito iki 0.35 proc. metinių palūkanų. Įmonių susidomėjimas buvo didžiulis, pigių pinigų aruodas išseko ir tai iš karto atsiliepė skolinimosi kainai. Nors šiandien palūkanos tebeišlieka žemame lygyje, tačiau jų kreivė nuosekliai kyla. Akivaizdu, kad be tolesnės valstybės paramos, palūkanų lygis ir toliau kils.
Pirmosios pandemijos pamoka – patrauklus ir lengvai prieinamas pagalbos verslui paketas
Pirmojo karantino metu pagalbos verslui programa iš esmės gimė alternatyviųjų finansuotojų iniciatyva. Tuometinė vyriausybė buvo paprašyta suteikti finansavimą alternatyviems finansuotojams, kad šie, savo ruožtu, galėtų padėti palaikyti gyvybę verslams Lietuvoje. Ši iniciatyva kilo todėl, kad dėl pandemijos sukeltos nežinomybės rinkoje nebankinius skolintojus finansuojantys fondai pradėjo atitraukinti lėšas, mažinti finansavimo limitus. Todėl nebeliko ką skolinti arba įmonėms skolintis tiesiog nebeapsimokėjo. Tuo metu prašėme Invegos skolinti mums lėšas už rinkos sąlygas. Invegai rinkos dalyviai turėjo atskleisti informaciją savo paskutinių penkių skolinimosi sandorių kainą, ir pagal šių sandorių išvestą svertinį vidurkį galėjome skolintis iš Invegos. Deja, priemonė nebuvo labai sėkminga – nors pinigai buvo tikrai lankstūs, jie nebuvo pigūs (7-10 proc. metinių palūkanų, kurios buvo perskolinamos už atitinkamai 14-17 proc. siekiančias palūkanas). Kadangi iš kitų skolintojų skolindavomės net pigiau, nei skolino valstybė. Iš 50 mln. EUR valstybės skirtų šiai priemonei lėšų nuo pavasario iki gruodžio mėnesio buvo panaudotos tik apie 20 mln. EUR.
Rudenį Invega pradėjo dalintis informacija, kad bus atnaujinta Invegos priemonė „Alternatyva“. Su naująja priemone Invega nebankiniams finansuotojams skolino jau tik už 1 proc. metinių palūkanų, o finansuotojai galėjo perskolinti už iki 7 proc. siekiančias metines palūkanas, todėl verslas galėjo pasiskolinti kur kas pigiau. Kita vertus, pernai besikeičiant valdžioms, viskas vyko pernelyg lėtai ir dalis verslų pagalbos laiku galbūt ir nebesulaukė. Rugsėjo-spalio mėnesiais sulaukdavome daug užklausų, tačiau negalėjome pasiūlyti finansavimo konkurencinga kaina. Galiausiai lapkričio pabaigoje „Alternatyvos“ priemonė pajudėjo. Gruodį jau pradėjome dalinti paskolas ir faktoringą su valstybės parama lengvatinėmis sąlygomis de minimis pagalbos verslui schema. Ši priemonė buvo labai sėkminga – „Faktoro“ dar iki Kalėdų išdalino beveik visą turimą limitą (4.8 mln. EUR). Kiti finansuotojai taip pat per sausį pabaigė išskolinti verslui valstybės skirtas pagalbos lėšas.
„Alternatyva“ – išbalansuojantis rinką, tačiau mažiausiai žalingas kelias dabartinėmis aplinkybėmis
Kaip turėtų elgtis valstybė dabar? Viena vertus, verslui reikia padėti, kita vertus, ši pagalba išbalansuoja rinką ir duoda trumpalaikį efektą. Pripratęs prie itin pigesnių pinigų, verslas lūkuriuoja ir tikisi, kad palūkanos jeigu ir kils, tikrai nebegrįš į dviženklę zoną. Kita vertus, dėl tvyrančios nežinomybės kol kas kito kelio kaip valstybės pagalba žemomis palūkanomis, deja, nėra. Todėl nors iki pandemijos susikūrusi atskira bankams alternatyvi ir tvari SVV finansavimo ekosistema šiandien iš esmės yra virtusi greito valstybės pinigų išskolinimo instrumentu. Suprantame, kad dabartinėmis sąlygomis tai yra pagrindinė mūsų misija padėti išgyventi, tikintis, kad ateityje bus palaipsniui grįžti prie normalios rinkos situacijos.
„Alternatyva“ programa apima ekonomiškai perspektyvias veiklas ir įmones, kurių apyvarta nebūtinai nukrito daugiau nei 30 proc.. Be to, ši priemonė orientuota į veiklą vykdančius verslus. Visa su kreditavimu susijusią riziką prisiimama finansų tarpininkai, kurie turės visus pinigus grąžinti Invegai. Jei subsidijos ir panašios priemonės yra taikomos visoms nukentėjusioms įmonėms, vis dėlto jos yra mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų ir daug kainuoja valstybei. Tai lemtų išaugusią valstybės skolą, didesnius mokesčius ir/ar mažesnes viešąsias paslaugas ateityje. „Alternatyva“ šiuo atveju išbalansuoja ekonomiką gerokai mažiau. Valstybė padeda verslui ir tai jai beveik nieko nekainuoja, visi pinigai grįžta, o parama pasiekia smulkiam ir vidutiniam verslui įprastais kanalais – per alternatyviuosius finansuotojus. Taip auga ir Lietuvos konkurencingumas, nes smulkios ir vidutinės įmonės turi didesnę, lankstesnę ir pigisnę prieigą prie finanasavimo, kas leidžia didinti apyvartas ir daugiau investuoti. Tuo tarpu verslų finansavimas subsidijomis, nors ir labai svarbus įrankis kompensuoti dėl pandemijos patirtus nuostolius, yra brangus ir mažiau veiksmingas pagalbos verslui būdas.
Kaip ši užsitęsusi situacija paveiks verslo finansavimo tvarumą ateityje, žinosime tik po ilgesnio laikotarpio. Tačiau viena aišku, kad kol greitų pergalių pandemijos fronte nematyti, vienintelė tvari alternatyva gelbėti verslui yra Invegos „Alternatyva“ arba panašios į ją verslo skatinimo programos.
