Ekspertai: Lietuvos ekonomika atsigaus, kai atsigaus Italija ir Vokietija

Lietuvoje stringant paramos verslui sistemai, pajamų negaunančios įmonės viena po kitos užveria duris. Ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika atsigaus tik kartu su visos Europos ekonomika, o verslo gyvybę siūlo palaikyti įmonėms skiriant kreditus per Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

Suvaldžius COVID-19 plitimą, valdžia ir visuomenė susitelkė dėmesį į viruso prislopintos ekonomikos gaivinimą. Vis dėlto, „Invega” iki šiol paskirstė vos keliasdešimt milijonų iš vyriausybės numatyto 1,3 mlrd. paramos verslu paketo. Verslininkai ir ekonomikos ekspertai pažymi, kad įmonių likvidumo užtikrinimui to nepakanka.

„Apyvartinių lėšų trūkumui padengti valstybė pasitelkė „Invegos“ priemonių planą, tačiau šis planas gali greitai žlugti, nes „Invega“ nėra fiziškai pajėgi masiškai remti verslą, neturi tam reikiamos infrastruktūros ir žmogiškųjų resursų. Kol kas mūsų valdžia tik ieško modelio, kaip efektyviai remti verslą“, – teigia verslininkas, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Indijoje ir Bangladeše Petras Šimeliūnas.

Kol kas Lietuva neranda tinkamų priemonių, kaip padėti verslui

Tam, kad šalys galėtų lengviau atsitiesti po ištiktos krizės, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė rekomendacijas, kuriomis remiantis šalys turėtų papildomai investuoti į sveikatos priežiūros sistemas, užtikrinti finansinį likvidumą verslams ir gyventojams, numatyti tęstinę paramą iš centrinio banko ir sudaryti aiškų planą, kuriuo bus ketinama išeiti iš krizės.

„Į sveikatos sistemą papildomi investuoti 500 mln. eurų, vyriausybė skelbia apie vis naujas priemones smulkaus ir vidutinio verslo išsaugojimui, šalyje veikiantys bankai sutarė jau dėl 1500 paskolų, lizingo mokėjimų ir pan. skyrimų ir 1000 įsipareigojimų restruktūrizavimo fiziniams asmenims, bet visa tai nublanksta prieš įmonių poreikį pinigams čia ir dabar”, – teigia P. Šimeliūnas

Vis dėlto, užtikrinant įmonių likvidumą efektyvių sprendimų trūksta. Faktoringo bendrovės „Faktoro” vadovas Algirdas Gutauskas mano, kad įmonių likvidumo klausimas dabar turėtų būti prioritetinis: „Mes jau sulaukėme pirmųjų to padarinių – nedarbo lygis Lietuvoje pakilo iki 11,3 proc. Jei norime, kad situacija neblogėtų, kuo skubiau turi būti aiškiai atsakytas likvidumo užtikrinimo klausimas, nes įmonėms dabar reikia trijų dalykų – pinigų, pinigų ir pinigų”.

Saudo Arabijos sostinės Rijado akcijų biržoje verslo plėtros vadovu dirbantis Mindaugas Žičkevičius, stebėdamas valdžios veiksmus mano, kad Lietuvos vyriausybė galėtų skirti daug daugiau dėmesio smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) paramai.

„Nepaisant to, kad palyginus su BVP, 2020 metais Saudo Arabijoje prognozuojamas 12% fiskalinis deficitas, šalis paskelbė, kad skiria 32 mlrd. USD šalies sveikatos krizės ir ekonominėms pasekmėms mažinti, iš kuriu 20 mlrd. bus skiriama SVV. O centrinis bankas nurodė šalies bankams įsteigti specialią verslo finansavimo programą ir finansuoti įmones, kurios susidūrė su finansinėmis problemomis, specialiomis sąlygomis, tokiomis kaip bankinių paslaugų mokesčių panaikinimas 6 mėnesiams ar palūkanų paskoloms netaikymas.

Tokios priemonės, kaip valstybinių mokesčių atidėjimas, beprocentinės paskolos ar bankinių mokesčių panaikinimas, kurių ėmėsi Saudo Arabija yra labai sveikintinos ir parodo šalies rūpinimąsi smulkiu ir vidutiniu verslu. Atsižvelgiant į tai, kad SVV verslas Lietuvoje yra ekonomikos variklis, tokių priemonių taikymas turėtų būti savaime suprantamas dalykas“ – sako M. Žičkevičius.

Jo teigimu, Lietuvoje valstybė šiuo metu turėtų skirti daug daugiau dėmesio smulkaus ir vidutinio verslo paramai.

Verta pasižiūrėti, kaip elgiasi kitos ES narės

Ekspertų nuomone kalbėdami apie visapusišką ekonomikos atsigavimą turime stebėti, kaip elgiasi pasaulis ir labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusios Europos šalys.

„Lietuvos gerovė priklauso nuo globalios ekonomikos, nes eksportas ilgą laiką yra šalies varomoji jėga. Tad kalbėdami apie atsigavimą turim stebėti ir Italiją, Ispaniją, Vokietiją ir kitas didžiąsias ES valstybes, nes mūsų ekonomika labai priklauso ir nuo išorinių poveikių. O trikdžių Europoje šiuo metu yra labai daug“, – sako P. Šimeliūnas.

Jo teigimu, vienas iš būdų užtikrinti įmonių likvidumą – mažų arba nulinių palūkanų VMI kreditai visiems verslams, kurie turėtų neviršyti 10 proc. įmonių 2019 m. apyvartos. Tokiu būdu, anot buvusio diplomato, valstybė paskolintus pinigus atgautų, o verslas greitai gautų patikimą ir greitą kredito liniją. Valstybė taip pat galėtų aktyviau išnaudoti nebankinius fintech žaidėjus, kurie kasdien dirba su smulkiu ir vidutiniu verslu ir žino jo poreikius.

„Valstybės, kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, turinčios stiprias valstybines struktūras renkasi paprastas priemones. Pavyzdžiui Šveicarija, Vokietija, bei kitos ES šalys – SVV įmonėms teikia paskolas, kurių suma priklauso nuo praeitų metų apyvartos, o palūkanos yra labai žemos arba lygios 0%. Tai labai paprasta ir greitai įgyvendinama priemonė, kuri padeda valstybei išsilaikyti konkurencinga.

Taip paskolas gautų visos veikiančios įmones, jeigu to pageidautų ir yra išlaikomas teisingumas viso verslo atžvilgiu. Dabar pagalbos verslui sistema per „Invega“, siūlanti labai daug įvairių priemonių, nėra teisinga, nes vienus verslo sektorius kredituoja, kitiems kompensuoja, o kai kuriems visai neteikia pagalbos. Tai sukelia nepasitenkinimą tarp verslo bendruomenės. Jei mes nepritaikome lygiaverčių pagalbos verslui priemonių Lietuvoje, kaip tai daro kitos Europos šalys, tai Lietuva tampa nelygiaverte kovotoja ir gali labai lengvai prarasti savo turimas pozicijas rinkoje“ – sako P. Šimeliūnas.

M. Žičkevičius mano, kad Lietuva šiuo metu turėtų suskubti pasinaudoti ir ES narės privalumais

„Lietuva būdama Europos sąjungos ir euro zonos šalis turi labai puikias galimybes šiuo metu skolintis užsienio kapitalo rinkose ir tai turi sėkmingai išnaudoti verslo paramos užtikrinimui”, – teigia jis.

Neveiksmingą sistemą reikia keisti, o ne taisyti

Matydamas susidariusią situaciją, Petras Šimeliūnas, mano, kad vyriausybė nebeturėtų guosti verslo atstovų prašydama jų šiek tiek palaukti. „Į įmonių likvidumo užtikrinimą turime susikoncentruoti dabar, nes didžiausia SVV problema šiuo metu yra apyvartinių lėšų trūkumas. Tai galėtų būti kredito linijos per VMI, į verslo kreditavimą galima būtų įtraukti ir fintech“, –  teigia P. Šimeliūnas.

Jo teigimu, dabartinėmis „Invegos“ priemonėmis apyvartiniam lėšų užtikrinimui arba neužteks resursų arba jie tuoj pradės aklai dalyti pinigus ir kils konfliktai. Paramos sistemą šiuo atveju reikia keisti, o ne bandyti pritaikyti prie susidariusios situacijos.

Šimeliūnas pastebi, kad VMI jau parodė galinti veikti greitai ir be didelės biurokratijos, kai per trumpą laiką ir efektyviai atidėjo mokesčius ir suteikė visą reikiamą informaciją.

„Dar vis turime kelias silpnąsias vietas, kuriose reikia gerokai pasitempti siekiant šalį sėkmingai išvesti iš užklupusios krizės. Jei norime, kad ekonomikos padariniai nesužlugdytų šalies, griežtas priemones turime pritaikyti ir ekonomikos gelbėjimui“ – situaciją apibendrina A. Gutauskas.

Prognozės nieko gero nežada

TVF prognozuoja, kad jau šiuo metu pasaulis yra gilioje recesijoje, kurios nematėme beveik šimtą metų – nuo Didžiosios depresijos. Net 170 pasaulio valstybių (87 proc.) BVP šiemet susitrauks.

Palyginti su 2019 metais, bendras pasaulio vidaus produktas  2020 metais kris 3 proc.. Tai yra net 6,3 proc. žemesnis BVP nei prognozuotas sausio mėnesį. Skaudžiausiai šiame kontekste nukentės euro zona, kuriai prognozuojamas iki 7,5 proc. BVP kritimas. TVF ekspertai netgi sugalvojo pavadinimą COVID-19 pandemijos sukeltai ekonominei krizei – Didysis užsidarymas (ang. Great Lockdown).

Finansų ministerija prognozuoja, kad dėl COVID-19 pandemijos, Lietuvos ekonomika šiemet trauksis nuo 2,8 iki 7,3 proc.