fbpx
Sekantis Ankstesnis
Algirdas Gutauskas Faktoro

Nespauskite rankos žmonėms, spauskite ją rizikos valdymui

Kruopščiau plaunate rankas, vėdinate patalpas. Atšaukėte nebūtinas darbuotojų komandiruotes. Buvusiems slidinėjimo atostogose Italijoje nurodote neiti į darbą. Galvojate, kas bus, jeigu prasidės atsiskaitymo ar tiekimo vėlavimai. Pats metas imtis namų darbų, kurie pravers po koronaviruso epidemijos.

Pastarąsias dvi savaites su klientais ir partneriais tenka bendrauti dažniau nei įprasta. Visų mintyse ir lūpose – kas bus, jeigu koronaviruso plitimo nepavyks sustabdyti, ir kaip tai paveiks verslą.

Prieš keliolika dienų apie tai kalbėjome lengvai juokaudami „Ar jau nusipirkai makaronų ir konservų?“. Pažvelgus į parduotuvių lentynas, panašu, kad daugelis šį klausimą priėmė rimtai. Tačiau situacijai keičiantis, jau teko išgirsti, kad štai ir atėjo prognozuotas ekonominis nusileidimas – tik ne iš ten, kur tikėtasi.

Pirmoji Baltijos šalyse dar vasario viduryje apie koronaviruso poveikį prabilo biržoje kotiruojama Estijos „HansaMatrix“ – sutriko elektronikos komponentų tiekimas iš Kinijos. Tarp „Faktoro“ finansavimu besinaudojančių klientų, smulkaus ir vidutinio dydžio bendrovių, taip pat yra tokių. Pavyzdžiui, viena kompiuterine įranga prekiaujanti įmonė minėjo augančias SDD diskų kainas.

Dar kitiems susiklosčiusi situacija yra gera verslo galimybė. „Faktoro“ šiomis dienomis finansavo medicinos įrangos eksporto į kitą ES valstybę sandorį. Tradiciniai finansuotojai ir bankai tiesiog negalėjo pasiūlyti finansavimo operatyviai, o jo reikėjo nedelsiant, antraip galimybė būtų tiesiog pradingusi. Tokiose situacijose svarbi kiekviena valanda, ir „Faktoro“ įsipareigojimas suteikti finansavimą per dieną šioje situacijoje idealiai atitiko kliento poreikį.

Akivaizdu, kad nebereikia klausti, ar koronavirusas paveiks verslą. Reikia klausti, koks bus poveikis, kaip išnaudoti galimybes ar spręsti skubius klausimus. Trumpam atsigręžkime atgal ir paklauskime savęs, ką padarėme, kad force majeure turėtų kuo mažiau įtakos vystomam verslui.

Pokalbiuose su seniau verslu užsiimančiais klientais prisimename 1998 m. Rusijos krizę. Ar daug iš jos išmokome? Bent jau tikrai ėmėme laužyti liežuvį tomis kalbomis, kuriomis kalba Vakarai. Su kiek jaunesniais klientais prisimename 2008 m. finansų krizę. Iš jos išmokome prieš kirpdami atmatuoti ne vieną, o gerus penkis kartus. Dar jaunesni verslininkai iki šiol nepatyrė didesnių sukrėtimų dėl kitose šalyse susiklosčiusios situacijos.

Ir niekas iš pašnekovų neprisiminė 2003 m. SARS protrūkio pasaulyje sukeltų ekonominių nesklandumų krizės. Nieko nuostabaus, nes tai itin mažai paveikė Lietuvą. Pinigine išraiška, tuo metu Lietuvos eksportas buvo beveik penkis kartus mažesnis, nei dabar. Tiesioginių reikšmingų ryšių su Kinija beveik neturėjome, dabar situacija pasikeitusi – bet dar daugiau jų turi kitos mums svarbios rinkos. Pasauliui ta krizė taip pat nebuvo labai baisi (skaičiuojami apie 50 mlrd. dolerių nuostoliai), nes Kinijos indėlis į pasaulio ekonomiką tuo metu buvo vos 5 procentai. Dabar ta dalis yra 25 procentai. Net jeigu koronavirusas nebūtų išplitęs iš už Kinijos sienų, poveikį pajustų daugelis.

Kaip bebūtų paradoksalu, tai, kad mes nepatyrėme krizės 2003 m., atsisuko prieš mus pačius. Nes būtent po SARS protrūkio verslas masiškai ėmėsi rizikos valdymo. Pavyzdžiui, 2009 m. buvo pristatytas pirmasis rizikos valdymo standartas ISO31000. Prieš dvejus metus atnaujintas standartas yra išties šiuolaikiškas ir praktiškas verslo pagalbininkas. Labai svarbu, kad šis standartas tinka bet kokio dydžio įmonei. Jeigu prieš 17 metų būtume smarkiau paveikti, šiuo metu daugiau lietuviškų bendrovių turėtų standartizuotas rizikos valdymo procedūras, ir mes būtume atsparesni bet kokiems virusams.

Vieni Lietuvoje iš koronaviruso sukeltų tiekimo sutrikimų išloš, kiti patirs trumpalaikius nuostolius. Tikėtina, kad dar šiais metais visi išlipsime iš duobės, skaičiuodami mažesnį nei tikėtasi pakilimą. Tačiau klimato, teroro, karo ar ligų krizių gali pasitaikyti bet kurią dieną. Rizikos valdymo standarto per kelias dienas neįsidiegsite, tačiau norėčiau duoti kelis auksinius patarimus ruošiantis nenumatytiems atvejams:

1. Aptarkite, kaip būtų tęsiami darbai iš rikiuotės iškritus bet kuriam iš vadovaujančias pozicijas užimančių žmonių.

2. Saugokite darbuotojus. Sudarykite sąlygas jiems pilnavertiškai dirbti namuose. Nebijokite tokių sprendimų, kaip ne tik rekomendacijos, bet ir draudimo spausti rankas kolegoms darbe.

3. Tučtuojau imkitės ieškoti alternatyvių žaliavų tiekėjų, net jeigu šiuo metu problemų su dabartiniais neturite.

4. Pagalvokite apie alternatyvius finansavimo šaltinius, net jeigu turite puikias finansavimo sąlygas bankuose. Turint omenyje, kaip bankai elgėsi paskutinių krizių metu, vertėtų apsvarstyti finansavimo šaltinius, kuriuos turėtumėte, bankams pristabdžius finansavimą. Bankinis finansavimas ir taip mažėja, o per krizę bankai dar labiau priveria pinigines. Faktoringas, sutelktinis finansavimas, skolos vertybiniai popieriai – variantų susidoroti su finansų problemomis yra nemažai.

Prieš tris dešimtmečius sociologinį tyrimą apie infekcinių ligų epidemijas inicijavęs Philipas Strongas konstatavo, kad bet kuri infekcija iššaukia tris epidemijas: baimę, po jos sekantį pasimokymą iš klaidų, ir po to – veiksmus, padėsiančius apsisaugoti ateityje. Dabar yra tinkamiausias metas paneigti šią išvadą. Raskite laiko ne tik reaguoti į dabartinę situaciją, bet ir rizikos valdymui. Tuomet ateityje teliks spausti ranką sėkmei.

Sekantis Ankstesnis

x
Šioje interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukus mes naudojame siekiant pagerinti mūsų interneto svetainės bei mobiliosios aplikacijos funkcionalumą bei palengvinti naudojimąsi ja. Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate su slapukų naudojimu. Su Privatumo politika galite susipažinti čia. SUTIKTI