Už banko borto: kaip pasiekti krantą mažai įmonei?

Šiek tiek ironiška, bet ir bankas ir krantas anglų kalboje yra nusakomas tuo pačiu žodžiu – bank. Tačiau finansavimo paslaugų versle ironija mažai skiriasi nuo tiesos – pasiekti banką ir gauti pigiausiu rinkoje laikomą banko finansavimą pavyksta vos nedaugeliui įmonių. Ypač, jeigu esi maža ar vidutinė įmonė.

Taip, teoriškai pigiausiai rinkoje įmonėms skolina bankai – galime prognozuoti, kad didžiosios Lietuvos įmonės iš bankų skolinasi vidutiniškai už 3-4% metinių palūkanų. Visos kitos įmonės iš esmės lieka už borto, nors jų Lietuvoje yra daugiausia. Mažos ir vidutinės įmonės, dažniausiai neturi galimybės skolintis bankuose. Nedideles finansavimo sumos, trumpi atsiskaitymo terminai, daug sąskaitų, o kartu ir administravimo, tokias įmones padaro nepatraukliomis bankiniams finansuotojams. Taip pat, bankai paraiškas svarsto ilgai, todėl jei reikalingas trumpalaikis finansavimas, nenorima priimti įsipareigojimų metams.

Plaukimas ties viršutine vaterlinijos riba – nebankinio finansavimo alternatyvos

Faktoringo, ir bendrai, skolinimo verslui kaina priklauso nuo daugelio dalykų – ir bankai ir nebankiniai finansuotojai vertina įmonės dydį, veiklos mastą, kredito istoriją, sektoriaus rizikas. Taip pat, faktoringo atveju, vertinamas sąskaitą turinčios apmokėti įmonės kreditingumas dydis, istorija, sektorius. Vertinama ir sandorio rizika: atsiskaitymo sąlygos ir terminai, kokybės nuostatos, prekių grąžinimo galimybės. Esminis skirtumas tarp banko ir nebankinio finansuotojo – būdami lankstesni ir lengvesni, laivų terminais kalbant, galime kartu su įmone plaukti ant aukščiausios vaterlinijos ribos, kai bankas, siekdamas apsisaugoti nuo galimų rizikų, jau meta įmonę už borto.

Faktoringo obuoliai ir apelsinai – kaip suprasti faktoringo kainodarą?

Kai kalbamės su klientais apie faktoringo kainodarą ir iš ko ji susidaro, visuomet patariame nelyginti apelsinų su obuoliais – kiekvienas sandoris yra skirtingas sandorio dydžiais, rizikomis, pinigų greičiu – Lietuvos valstybė neseniai pasiskolino neigiamomis palūkanomis, tačiau tai nereiškia, kad tokiomis pat sąlygomis gali pasiskolinti smulkusis verslas.

Nuo pat veiklos pradžios 2016 metais nusprendėme neskaidyti vieno mokesčio principo ir jį išsaugojome – vieninteliai rinkoje taikome vieną, skaidrų mokestį, kuris klientui leidžia lengvai įsivertinti skolinimosi kaštus ir galimas naudas.

Nebankiniai finansuotojai Lietuvoje skolina nuo maždaug 0.5% iki 2.5% už 30 d. terminą. Tačiau dažnu atveju, tai nėra galutinė finansavimo kaina. Pasirašant sutartį, dalis mūsų konkurentų gali paprašyti susimokėti sutarties (limito) mokestį – fiksuotą sumą, kuri svyruoja nuo pusės tūkstančio iki kelių tūkstančio eurų arba procentinę dalį nuo suteikto kredito limito (1-2%). Šis limito mokestis ne tik yra didelės išlaidos prieš paslaugos suteikimą, bet taip pat ir jus prie konkretaus finansuotojo pririšantis įrankis. Galėdami laisvai rinktis, kur finansuotis, būsite užtikrinti, kad visuomet gaunate geriausią kainą. Taip pat, neretai taikomi rizikos vertinimo mokesčiai (nuo 50 EUR už pirkėjo įvertinimą), sąskaitų surinkimo mokesčiai (iki 1% už sąskaitą) ir kiti. Taip pat, rekomenduojame išsiaiškinti, kokie papildomi mokesčiai taikomi, jei jūsų klientas, kuriam išrašėte sąskaitą, vėluotų ją apmokėti. Visa tai lemia, kad kartais susidaro tokia situacija, jog 0.5% už sąskaitą vienoje faktoringo bendrovėje yra brangiau už 1.5% kitoje, atsižvelgiant į visus papildomus mokesčius.

Kaip atsirinkti, kada rinktis faktoringą, o kada ne?

Faktoringas apsimoka tuomet, jei per laiką, kurį laukiate, kol pirkėjas Jums apmokės už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas, turėdami lėšų galėtumėte suteikti daugiau prekių ar paslaugų. Jei neturite, kaip efektyviai savo versle įdarbinti pinigus, nevėluojate mokėti mokesčius ar atlyginimus, tuomet finansuotis Jums neapsimokės. Tipiniai mūsų klientai paskaičiuoja, kad sumokėtas finansavimo mokestis yra mažesnis nei pelnas, kurį uždirba su skolintomis lėšomis ir drąsiai skolinasi – taip gali augti greičiau, didesnėmis apyvartomis ir, žinoma, didesniu pelnu.

Tipinis faktoringo pavyzdys:

Įmonė, dalyvaujanti Viešuosiuose pirkimuose, teikianti paslaugas arba prekes gauna užsakymus, kurių vertė – 5 000 Eur. Sąskaitų atidėjimo terminai 30 d. Iš turimų apyvartinių lėšų, įmonė gali įvykdyti vieną užsakymą, kurio pelningumas – 30 proc. Antrojo tokio užsakymo, dėl lėšų trūkumo įmonė įgyvendinti negali.

Galimas sprendimas:

1. Spalio 1 d. Bendrovė pristato pirkėjui prekes už 5000 Eur bei išrašo sąskaitą Pirkėjui su 30 d. apmokėjimo terminu.

2. Spalio 1 sąskaitos kopiją persiunčia faktoringo bendrovei ir spalio 2 d. gauna 90 proc. nuo sąskaitos sumos, t. y. 4500 Eur.

3. Už 4000 Eur nusiperka reikiamų prekių ir spalio 3 d. įgyvendiną antrąjį užsakymą.

4. Pirkėjui galutinai atsiskaičius, faktoringo bendrovė atsiskaičiuoja mokestį (2% – 90 Eur) ir perveda likusius pinigus (410 Eur) Įmonei.

Faktoringas šiame pavyzdyje kainavo 90 Eur. Tačiau be faktoringo, įmonė nebūtų uždirbusi 1500 EUR pelno (iš papildomo 5 000 Eur užsakymo).

Labiau įsigilinus į situaciją, taps aišku, kad daugumos Lietuvoje ir užsienyje veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo įkainiai yra labai panašūs – skiriasi mokesčių skaičius, tačiau bendra kaina lieka panaši. Tai neturėtų stebinti – dauguma finansuotojų gauna finansavimą iš tų pačių fondų. Todėl svarbiausia rinktis tą paslaugos tiekėją, kuris labiausiai įsiklauso į jūsų poreikius, įsigilina į situaciją ir tinkamai pataria.