Ar verslui skolintis vis dar tabu?

Duos bankas paskolą ar neduos? Ko gero, dažnam gyventojui, prašančiam finansavimo iš banko, toks klausimas galvoje kirba, o jaudulys nedingsta iki tol, kol paaiškėja verdiktas – paskola arba bus suteikta, arba ne. Panaši situacija ir su verslu – bendrovėms taip pat reikalingos paskolos ar kiti finansavimo produkti, tačiau dabartinė praktika Lietuvoje rodo, kad pasiskolinti iš banko gali būti be galo sudėtinga, o kur kas greitesnis ir efektyvesnis kelias – alternatyvus finansavimas.

„Faktoro” pardavimų vadovas Tomas Gražys sako, kad Lietuvoje dar apskritai gaji nuomonė, jog skolinamasi tik tuo metu, kai yra patiriami sunkumai, bandoma išlipti iš duobės ir kartais verslo noras skolintis matuojamas per gėdos prizmę. Vis dėlto realybė – kitokia. „Verslui imti paskolą nėra nieko gėdingo. Bendrovė gali skolintis, nes tai yra efektyvus būdas plėsti verslą, ilgoje perspektyvoje didinti pajamas, samdyti talentingus darbuotojus, galų gale net įsigyti reikalingą įrangą ar persikelti į naujas patalpas”, – pabrėžia T. Gražys.

Tiesa, skolintis iš bankų Lietuvoje įmonėms nėra lengva. Bankai ir kitos įprastos finansavimo institucijos yra sugriežtinusios išduodamų paskolų taisykles dėl ekonominės situacijos pasaulyje, galimų krizių bangų, geopolitinės padėties ir pan. Pasiskolinti norinčiam smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) statistika yra nepalanki – Lietuva visoje Europos Sąjungoje pirmauja pagal atmetamų verslo paraiškų skaičių. Pernai bankai atmetė net 32 proc. SVV teiktų paraiškų. Kitaip tariant, kas trečia įmonė, besikreipusi į banką, liko nieko nepešusi.

Todėl galvas verta pasukti i į alternatyvų finansavimą, kurio populiarumas Lietuvoje pastaruoju metu vis dar auga. Tokiu finansavimu vadinamas platus spektras instrumentų, o „Faktoro” siūlo šiuos:

• Faktoringą
• Paskolą
• Kredito liniją 

„Kartais įmonėms būna sunku apsispręsti, kokią finansavimo priemonę pasirinkti. Pavyzdžiui, jei norima pinigus gauti greičiau ir patogiau, be asmeninio laidavimo ar turto įkeitimo, o lėšos reikalingos įsigyti daugiau žaliavų, darbuotojų atlyginimams, kitoms kasdienėms išlaidoms, geriau rinktis faktoringą. Paskolos įprastai imamos ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui ir tai dažniausiai yra susiję su ilgalaikio turto įsigijimu – įrangos, patalpų, transporto”, – pabrėžia „Faktoro” pardavimų vadovas.

Alternatyvaus finansavimo sumos taip pat gali svyruoti – nuo kelių tūkstančių eurų iki milijonų. Pavyzdžiui, kovo mėnesio statistika rodo, kad mažiausia „Faktoro” finansuota suma verslui buvo 7 tūkst. eurų, didžiausia – 2 mln., o vidutinė siekė apie 100 tūkst. eurų. T. Gražys pabrėžia, kad suteikiamas finansavimo dydis priklauso nuo finansuojamo produkto, įmonės veiklos ir patirties ar užstato, jei toks yra reikalingas.

„Faktoro” darbuotojai finansų rinkoje turi daugiau nei 20–ties metų patirtį ir tai leidžia rasti tinkamiausius finansavimo sprendimus verslui, atitinkančius bet kurios įmonės lūkesčius. Finansavimą gali gauti įvairią veiklą vykdantys verslai:

• Didmeninės prekybos įmonės
• Gamybos įmonės
• Infrastruktūros ir statybos darbų įmonės
• Transporto ir logistikos įmonės
• Startuoliai ir jaunas verslas
• Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės