Baikim žaisti biurokratiją, Lietuvos verslui apsaugos priemonių reikia jau dabar
Kovo 16 d. patvirtintas 5 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo planas suteikė vilčių, kad šįkart, skirtingai nei 2008 m., verslas į kovą nestos basomis. Tačiau pirmąją karantino savaitę tuo geros žinios ir baigėsi.
Vis garsiau kalbama, jog pasaulis su COVID-19 kovos kelis mėnesius, o Lietuvos bankas mūsų šaliai šiemet prognozuoja 2,5% ekonomikos nuosmukį. Ir tai yra optimistinis scenarijus.
Tuo tarpu geras politinis ekonomikos skatinimo planas stringa biurokratiniuose labirintuose. Nors buvo kalbama apie mokesčių atidėjimą bei delspinigių neskaičiavimą visam verslui, kovo 20 d. VMI paskelbė vos kiek daugiau nei 30.000 įmonių sąrašą, kurios galės pasinaudoti šia priemone. Kitiems reikės gaišti brangų laiką bei pildyti prašymus, kuriuos vėliau reikės dar patvirtinti, o gal net ir atmesti.
Kaip ir su tais gydytojais – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažadėjo apsaugos priemones, tačiau painiojamasi, kada ir kur jos atvyks, ir ar apskritai jos bus. Į vis labiau įsismarkuojančią nežinomybės ugnį aliejaus vis šliukšteli viena ar kita stambi bendrovė, pranešanti apie mokėjimų tiekėjams stabdymą. Taip neturėtų būti.
Virusas praeis, tačiau į nokautą ekonomiką gali pasiųsti nepasitikėjimas. Būtent dabar yra laikas, kuomet valstybės institucijos turėtų ryžtingai imtis lyderystės bei suteikti garantijas verslui, kuris jų laukia it vakcinos.
Labiausiai pažeidžiamos – smulkios ir vidutinės įmonės. Jų likvidumo problemos dėl sustojusių pardavimų ar dėl priklausomybės nuo didžiųjų klientų išryškėja greičiausiai. Greitas sprendimas šiam segmentui galėtų būti valstybės paskolos arba sąskaitų finansavimas verslui paskirstant lėšas per alternatyvius finansuotojus, atitinkamai „Invegai” suteikiant garantijas už finansuotojų ar jų klientų įsipareigojimų vykdymą. Nes bankams skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui nėra prioritetas.
Pastaraisiais metais bankai orientavo savo skolinimo paslaugas į stambų verslą, su kuriuo dirbo lėtai ir metodiškai. Priešingai, smulkus ir vidutinis verslas reikalauja greičio, lankstumo, dažnu atveju – skirtingų mažų įmonių specifinius poreikius gerai suprantančių finansuotojų darbo.
Tikėtina, kad bankų taip pamėgti sektoriai turi daugiau, Ingridos Šimonytės žodžiais kalbant, „riebalinio sluoksnio“. Jiems finansavimas kol kas nėra gyvybės ar mirties klausimas. Kiti stambūs žaidėjai, naudodamiesi dominuojančia savo pozicija visą riziką verčia ant smulkių verslų, kurie dažniausiai neturi didelio pasirinkimo.
Smulkiajame versle kasdienybe esanti dinamika yra terra incognita didiesiems Lietuvos bankams, todėl smulkiųjų finansavimu gali ir turi užsiimti šioje rinkoje jau daug metų dirbantys alternatyvūs finansuotojai, kurie Lietuvoje veikia jau bent 4 metus. Per tokį laiką sukaupta patirtis, pasitikėjimas ir atliepimas realiems verslo poreikiams gali būti panaudota šiandien, kuomet reikalingi greiti sprendimai.
Prieš kelias savaites SAM trypčiojo vietoje, kuomet „Vilniaus degtinė“ šaukte šaukė, jog gali tonomis gaminti dezinfekcinį skystį, kurio jau tuomet trūko. Delsimo rezultatas – tuščios lentynos, eilės prie parduotuvių bei medikų pagalbos šauksmai. Nekartokime tokių pačių klaidų su mūsų verslu. Sprendimų, kad nokdaunas nevirstų nokautu, reikia jau dabar.
Komentaro autorius – Algirdas Gutauskas, faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovas