Geopolitinė įtampa šalia, o verslas turi augti: kaip neapibrėžtumo metu nepristabdyti įmonės?

Karas Ukrainoje, įtampa regione, kibernetinės grėsmės, besikeičiančios prekybos sąlygos ir sunkiai prognozuojama geopolitinė aplinka jau tapo Lietuvos verslo kasdienybės dalimi. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis įmonių vadovai atsargiau vertina investicijas, plėtros planus ir naujus finansinius įsipareigojimus.

Tačiau laukimas, kol neapibrėžtumas išnyks, gali tapti atskira verslo rizika.

Naujausia Lietuvos banko 2026 m. rugsėjo mėn. paskelbta komercinių bankų apklausa rodo, kad geopolitinė įtampa ir kibernetinės atakos šiuo metu laikomos didžiausiomis rizikomis Lietuvos finansų sistemai. Kita vertus, įmonių finansinę būklę bankai daugiausia vertina kaip vidutinę arba gerą.

Tuo pat metu Europos Komisija šiemet Lietuvai prognozuoja 3 proc. BVP augimą, o investicijos, nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo, 2026 m. turėtų augti net 5,8 proc.

Tai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringa: rizikų daugėja, bet ekonomika ir investicijos nestovi vietoje. Iš tiesų šie du dalykai vienas kitam neprieštarauja. Verslui vis dažniau tenka ne rinktis tarp „rizikuoti“ ir „nerizikuoti“, o mokytis augti aplinkoje, kurioje visiško aiškumo tiesiog nėra.

Neinvestuoti irgi yra sprendimas – ir jis turi kainą

Neapibrėžtumo metu natūralu atidėti investicijas ar kaupti kuo didesnį pinigų rezervą. Kai kuriais atvejais tai visiškai racionalu. Tačiau pernelyg ilgas laukimas gali reikšti, kad įmonė neatnaujina įrangos, nepriima didesnių užsakymų, neįžengia į naują rinką ar praranda galimybę įsigyti reikalingų atsargų palankesnėmis sąlygomis.

Konkurentai tuo metu nebūtinai laukia.

Todėl svarbiausias klausimas turėtų būti ne „ar dabar saugu investuoti?“, o „kokias investicijas mūsų įmonė gali sau leisti net ir nepalankesnio scenarijaus atveju?“.

Neapibrėžtumo laikotarpiu ypač svarbu atskirti investicijas, kurios gali palaukti, nuo tų, kurios didina įmonės produktyvumą, diversifikuoja tiekimą, mažina sąnaudas arba padeda neprarasti klientų.

Likvidumas tampa konkurenciniu pranašumu

Auganti įmonė nebūtinai yra įmonė, kurios banko sąskaitoje nuolat guli daug laisvų pinigų. Dalis kapitalo gali būti atsargose, įrangoje ar klientams išrašytose, bet dar neapmokėtose sąskaitose.

Pavyzdžiui, jeigu įmonė klientams išrašo sąskaitas su 60 dienų mokėjimo terminu, jos uždirbtos lėšos du mėnesius lieka gautinose sumose. Tuo metu reikia mokėti atlyginimus, atsiskaityti su tiekėjais ir finansuoti naujus užsakymus.

Stabilioje aplinkoje tokį pinigų srautų tarpą lengviau planuoti. Neapibrėžtumo metu situacija gali pasikeisti gerokai greičiau – klientai pradeda mokėti vėliau, tiekėjai prašo trumpesnių atsiskaitymo terminų arba netikėtai atsiranda galimybė priimti didelį užsakymą.

Tokiais momentais įmonės finansinis lankstumas tampa ne mažiau svarbus nei turimų rezervų dydis.

Vienas finansavimo šaltinis – papildoma rizika

Dar viena pamoka, kurią verslui atnešė pastarieji metai – verta turėti daugiau nei vieną finansavimo variantą.

Tai nebūtinai reiškia, kad įmonė turi nuolat skolintis. Tačiau vadovui verta iš anksto žinoti, kokios galimybės būtų prieinamos, jeigu per trumpą laiką prireiktų papildomų apyvartinių lėšų.

Tai gali būti banko kredito linija, verslo paskola, faktoringas ar kelių priemonių derinys.

Faktoringas šiuo požiūriu gali būti ypač aktualus įmonėms, kurios turi didelį neapmokėtų B2B sąskaitų portfelį. Užuot laukusi 30, 60 ar 90 dienų, kol klientas atsiskaitys, įmonė gali dalį jau uždirbtų pinigų gauti anksčiau ir panaudoti juos kasdienei veiklai ar naujiems užsakymams.

Tai nėra vien „finansavimas, kai trūksta pinigų“. Tai gali būti ir būdas valdyti pinigų srautus bei išlaikyti didesnį finansinį lankstumą.

Ruoštis ne vienai prognozei, o keliems scenarijams

Geopolitinės situacijos verslas pakeisti negali. Tačiau gali pasiruošti jos pasekmėms.

Tam nebūtina kurti sudėtingų finansinių modelių. Kartais pakanka atsakyti į kelis labai praktiškus klausimus:

Kas nutiktų, jei didžiausi klientai pradėtų atsiskaityti 15 ar 30 dienų vėliau?

Kiek laiko įmonė galėtų veikti, jei laikinai sumažėtų pardavimai?

Ar galėtume priimti didelį naują užsakymą, jeigu jam reikėtų iš anksto nupirkti daugiau žaliavų?

Kiek mūsų veikla priklauso nuo vieno kliento, tiekėjo ar rinkos?

Kokį finansavimą galėtume gauti, jeigu papildomų lėšų reikėtų ne po trijų mėnesių, o kitą savaitę?

Tokie klausimai leidžia ne bandyti atspėti, kas nutiks geopolitikoje, o pasiruošti tam, ką pati įmonė gali kontroliuoti.

Augimas neapibrėžtumo metu reiškia ne didesnę riziką, o didesnį pasirengimą

Šiuo metu Lietuvos verslui nereikia apsimesti, kad geopolitinės rizikos neegzistuoja. Jos yra realios ir, kaip rodo Lietuvos banko vertinimas, išlieka tarp svarbiausių rizikų finansų sistemai.

Tačiau lygiai taip pat klaidinga būtų manyti, kad saugiausia strategija – sustabdyti visas investicijas ir laukti stabilesnių laikų.

Europos Komisijos prognozuojamas investicijų augimas rodo, kad daugelis verslų renkasi kitą kelią: investuoja, tačiau kartu daugiau dėmesio skiria atsparumui, pinigų srautams ir finansavimo alternatyvoms.

Šiandien konkurencinis pranašumas vis dažniau yra ne gebėjimas tiksliai prognozuoti, kas nutiks po metų. Tai gebėjimas prisitaikyti, kai aplinkybės pasikeičia greičiau, nei buvo planuota.

Todėl geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu stipriausia verslo pozicija nėra nei beatodairiška plėtra, nei visiškas sustojimas.

Tai – pakankamas finansinis lankstumas, kad atsiradus galimybei įmonė galėtų ja pasinaudoti.