Laikas pasikartoti krizių pamokas – kaip pasirengti ir išgyventi ekonomikos nuosmukį

Kuriant ar valdant verslą dalį sunkumų galima numatyti iš anksto ir jiems pasirengti, kita dalis – sunkiai prognozuojama. Prie pastarųjų priskiriamos ir ekonominės krizės. Per kiek daugiau nei dešimtmetį Lietuvos verslas pergyveno ne vieną iš jų, tačiau ekonomistai įspėja – vėl esame ant ekonomikos recesijos slenksčio. Tad pats laikas pasikartoti išmoktas pamokas ir peržiūrėti kovos  priemonių arsenalą, ypač, kai jame  atsirado ir faktoringas. 

Krizės naujos – pamokos senos

Daug kam kyla klausimas, kuo šiuo metu gresianti ekonominė krizė skiriasi nuo ankstesnių. 1999 m. krizė buvo daugiausia susijusi su Rusijos ir Pietryčių Azijos regionu. Jos metu Lietuvos verslas gavo vertingą pamoką ir turėjo galimybę persiorientuoti į kitas mokias rinkas, t.y. Europos Sąjungos šalis. Verslams, kurie sugebėjo tuo pasinaudoti,  ši krizė turėjo netgi teigiamą ilgalaikį poveikį. 2008 m. krizė pasižymėjo ypač sumažėjusiomis finansavimo galimybėmis verslui, dėl ko jos apimtys ir neigiami padariniai dar labiau augo. Padėtį apsunkino ir tai, kad ekonomikos nuosmūkis buvo globalus, todėl verslui persiorientuoti į kitas pardavimų rinkas buvo mažiau galimybių.  Norint sėkmingai įveikti šią krizę, teko imtis kitų priemonių: peržiūrėti savo verslo modelį, ieškoti būdų efektyvinti veiklą ir pan. Ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat leido Lietuvos verslams sutvirtėti – išaugo jų  tvarumas ir konkurencingumas. Šiandien gresianti ekonominė krizė savo prigimtimi yra visiškai kitokia, nes jos priežastys daugiau politinės, o ne ekonominės. Rusijos vykdomą karą, jo apimtis, kryptis, poveikį globaliai ekonomikai ypač sunku vertinti. Akivaizdu tai, kad prognozuoti ilgesniam laikotarpiui tapo sunkiai įmanoma, todėl verslo atsakas ir vėl turi būti kitoks – ypač svarbu kreipti dėmesį ne tik į strateginius dalykus, bet ir operacinius – taktinius.   

Kokių veiksmų imtis šiandien, kad laimėtumėte rytoj 

Jau šiandien turėtumėte pradėti rengti planą B. T.y.  turėti alternatyvių tiekėjų, nepriklausyti nuo vieno partnerio, diversifikuoti rizikas. Ypač svarbu turėti patikimus finansavimo partnerius. Deja, per ankstesnes krizes kiekvienas esame girdėję atvejų ar net patys patyrę, kai prasidėjus sunkumams finansavimo partneris ne tik kad neprisidėjo prie situacijos stabilizavimo, bet atvirkščiai – buvo suinteresuotas kuo greičiau atgauti paskolintas lėšas. Tai lėmė, kad Lietuvos finansų rinkoje šiandien stebime svarbų pokytį – įmonės vis daugiau dėmesio skiria ne bankų, bet alternatyviam finansavimui. Priešingai nei didieji bankai, šie finansuotojai aktyviai dirba su smulkiu ir vidutiniu verslu, linkę geriau pažinti klientą ir jo verslo specifiką, pasiūlyti individualų finansavimo sprendimą, tai padaryti greičiau ir neapkraudami  kliento biurokratinėmis procedūromis. 

B2B segmente labai svarbu stebėti ir savo svarbiausių pirkėjų finansinę būklę, kad neapmokėtos skolos nesukeltų rimtų likvidumo problemų pačiai įmonei. Akivaizdu, kad tokią riziką suvaldyti padeda faktoringo paslauga, kuri ankstesnių krizių metu smulkiam verslui nebuvo prieinama. 

Supanikuoti lengva, bet sprendimus priimkite tik viską apgalvoję

Sakoma, kad krizė visų pirma prasideda žmogaus galvoje, todėl labai svarbu nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų.  Dažnai gali atrodyti, kad vienintelis teisingas sprendimas ekonominės krizės akivaizdoje yra taupymas. Paprastai tai reiškia, kad bus smarkiai mažinamos ar iš viso atsisakoma investicijų į inovacijas, susitrauks biudžetas  darbuotojų mokymams, diržų veržimosi politiką taip pat vieni primųjų pajunta įmonių rinkodaros skyriai. Ar tai būtina? Kartais taip, tačiau tikrai ne visada tai yra teisingiausias sprendimas.  

Akivaizdu, kad investicijos gali padėti išgyventi krizės metu: rasti sprendimus, kaip sumažinti gamybos sąnaudas, rinkai pasiūlyti naujų paklausių produktų ir pan. Šiuo atveju svarbu vizija ir tinkamas finansavimo šaltinis, t.y. nefinansuoti investicinių projektų apyvartinėmis lėšomis ar trumpalaikėmis paskolomis. Pažymėtina, kad dabar skolintis investicijoms yra ypač palanku, nes net ir alternatyviųjų skolintojų palūkanos gali būti kompensuojamos, o jei trūksta užstato, galima pasinaudoti Europos investicinio fondo (EIF) garantijomis. 

Nestandartiniai sprendimai

Diržų veržimasis visuomet turi būti paremtas logika: jei reklama neduoda rezultatų ar paklausa dėl vartotojų situacijos mažėja, turbūt reklamai lėšų skirti netikslinga. Kitu atveju įvertinkite, kad krizės metu sumažėja reklamos apimtys ir triukšmas, taip pat jos įkainiai. Tai gali būti gera proga papasakoti vartotojams apie save, pasiekti naujus segmentus ir pasibaigus krizei džiaugtis naujais klientais ar išaugusiu žinomumu. Itin gerai apgalvoti turi būti ir sprendimai susiję su darbuotojais.  2008 m. krizės metu vienas iš labiausiai nukentėjusių  sektorių buvo sunkiojo transporto priemonių gamyba – Švedijos gamintojams teko  praktiškai metams sustabdyti gamybą. Atrodytų, kad tuo laikotarpiu darbuotojai turėjo būti atleisti, tačiau buvo priimtas kitas sprendimas – ne atleisti darbuotojus, bet šią pertrauką išnaudoti jų mokymams. Šis pavyzdys rodo, kad sprendimai gali būti įvairūs ir nestandartiniai. 

Lietuvių verslininkai kūrybingi, todėl tikėtina, kad dabartinėje situacijoje taip pat turėsime puikių verslo transformavimo pavyzdžių ir istorijų. Be to, nepamirškime dar vienos svarbios krizių pamokos – kiekviena krizė baigiasi, todėl svarbu ir tai, kaip pasitiksime naująjį ekonomikos pakilimo laikotarpį.