Rogės vasarą ar žiemą: naujos valstybės paramos adrenalino dozės belaukiant

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) – kaip po adrenalino dozės prikeltas, bet po kurio laiko gydymo ir vėl pareikalavęs ligonis. Rodos, valstybės paramos programų paskatintas SVV jau sėkmingai grįžinėjo į savarankišką gyvenimą, kai staiga situaciją vėl sujaukė geopolitiniai neramumai Ukrainoje. Auganti infliacija paleido tirštą dūmų uždangą ir nežinomybės aplinkui – vėl gausu. Tačiau ne veltui žinomas posakis sako, kad roges ruošti reikia dar vasarą. Norint ateityje turėti mažiau galvos skausmo, tam tikrų veiksmų galime bei privalome imtis jau dabar.

Valstybės paramos nauda – daugiau nei akivaizdi

Per pandemiją lengviau kvėpuoti verslui leido keli faktoriai: tikslinės INVEGA paskolos žemomis palūkanomis, garantijos alternatyviems finansuotojams ir valstybės pritaikytas mokesčių atidėjimas. Vis dėlto pirmosios dvi programos šiuo metu yra nusekusios, o mokesčių atidėjimas irgi baigiasi 2022 metais. Nebelikus dar ir mokesčių atidėjimo, labai  aiškiai pamatysime, kokia tvari buvo valstybės pagalba, ar tai vis dėlto tebuvo problemos nukėlimas į ateitį.

Kita vertus, jei nebūtų pandemijos ir jos metu pritaikytų valstybės paramos ir pagalbos priemonių, akivaizdu, kad karo Ukrainoje poveikis SVV būtų gerokai didesnis. Verslas iš dalies prisitaikė veikti streso ir nežinomumo atvejais. Kaip rodo mūsų patirtis, pandemija turėjo daugiau įtakos maitinimo įstaigoms, turizmui, verslui priklausomam nuo prekybos su Kinija ir pan.. Tuo tarpu karo atveju didžiausias poveikis gali būti verslams, priklausantiems nuo energetinių resursų, žaliavų kainos (apdirbamoji pramonė, statyba ir t.t.), taip pat žemės ūkio sektoriui, priklausančiam pvz. nuo rusiškų ar baltarusiškų trąšų.

Faktą, kad valstybės parama veikia ir suteikia galimybių verslui lengviau išgyventi sukrėtimus, gerai iliustruoja oficiali bankrotų statistika. Anksčiau prognozuotas bankrotų skaičiaus augimas neįvyko, nes teigiamų rezultatų verslui atnešė precedento neturinčios valstybių paramos priemonės. Tyrimai rodo, kad 2020 m. įmonių nemokumas Lietuvoje mažėjo bene labiausiai tarp visų ES šalių (50,3 proc.). Na, o valstybių paramos verslui bangai atslūgus, 2021 m. didesnėje dalyje Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, bankrotų skaičius vėl priartėjo prie ikipandeminio lygio.

Verta pažymėti, kad tokios INVEGA priemonės kaip „Alternatyva“, kuri skirta nukreipti lėšas SVV per alternatyvius finansuotojus, itin sustiprino ne tik pačius paskolų gavėjus, bet ir visą aktyviai verslo labui veikusį alternatyvaus finansavimo sektorių. Garantijos leido finansuoti verslus, kurie pandemijos metu tikrai nebūtų buvę finansuojami.

Tvyrantis nežinomumas slopina investicinius projektus

Dviženklėje zonoje jau kurį laiką užsibuvusi infliacija artimiausiu metu, tikėtina, tik augs, todėl ir finansavimo kainų kilimas, kol palūkanos žemesnės nei infliacija, noro skolintis neturėtų mažinti.

Tačiau jau dabar matosi tendencija, kad didėjant infliacijai kyla pinigų kaina, įskaitant ir finansuotojams. Ir tenka pastebėti tai, kad prasidėjus karui bei iš naujo pradėjus tvyroti nežinomybei, įmonės labiau linkusios skolintis apyvartinėms lėšoms, bet ne investicijoms.

Ypač aktyvus skolinantis tapo transporto sektorius, kuris labai priklausomas nuo kuro kainų.

Ir nors INVEGA vis dar kompensuoja investicinių paskolų palūkanas, bet kompensavimas galioja ankstesniais laikotarpiais suteiktoms paskoloms. Jei ši priemonė nebus pratęsta, tikėtina, kad įmonių investicijos į ateitį dar labiau sumažės.

Pasekmes amortizuoti padeda savalaikiai žingsniai

Karo kalavijas dar tik pradeda švytuoti, todėl nereikėtų atmesti galimybės, kad sulauksime ir hiperinfliacijos laiko, kai bankai apskritai nustos skolinti, NT paklausa smarkiai kris, o rinkose nebeliks likvidumo. Tai reiškia, kad palūkanų norma alternatyviame sektoriuje turėtų priartėti prie Vakarų Europoje esančių, t. y. turėtų pakilti 2-4 proc., lyginant su šiuo metu esančia palūkanų norma.

Aiškios pabaigos, kuri leistų grįžti prie natūralių pačios rinkos reguliuojamų palūkanų, deja, kol kas nėra ir artimiausiu metu nenusimato. Tačiau siekiant amortizuoti pasekmes, valstybė gali sudaryti palankias sąlygas tiek finansuotojams, tiek SVV teikdama tiksliniams sektoriams garantijas ir taip mažindama skolintojų riziką.

Akivaizdu, kad veiksmų, norint palaikyti verslo likvidumą reikia daug, jie turi būti savalaikiai bei kokybiški. O svarbiausia, kad veikti turime ne kada nors ateityje, bet čia ir dabar.

Savalaikis žingsnis šiuo atveju galėtų būti vėl teikiamos garantijos alternatyviems finansuotojams, kurie itin sunkiu pandemijos metu jau spėjo įrodyti savo naudą. Tai leistų toliau kurti alternatyvą tradiciniams ir mažiau lankstiems bankams. Saugesni dėl to galėtų jaustis net ir mažiausieji SVV, kurie dažnu atveju būna visiškai nepelnytai atsijojami.

Partner: IProyal.com