Smulkaus ir vidutinio verslo diena: su kokiais iššūkiais susidūria Lietuvos verslininkai?

Praeitą savaitę pasaulyje buvo minima smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) diena. Nors smulkiųjų verslininkų skaičius Lietuvoje auga ir jų indėlis į mūsų vietos ir pasaulio ekonimką su daro 60% BVP, jie vis dar susiduria su iššūkiais bandydami savo verslui gauti paskolą ir finansavimą iš banko. Elspertas teigia, kad smulkieji verslininkai vis dažniau renkasi efektyvesnį kelią – alternatyvųjį finansavimą.

Vieno didžiausių Lietuvoje veikiančių alternatyvių nebankinių verslo finansuotojų „Faktoro“ pardavimų vadovas Tomas Gražys sako, kad Europos statistika atskleidžia su kokiais sunkumais šalyje susiduria smulkieji verslininkai. Lietuva visoje Europos Sąjungoje pirmauja pagal atmetamų verslo paraiškų paskolai ir finansavimui banke skaičių, nors smulkios ir vidutinės įmonės sudaro 99% įmonių visame pasaulyje ir yra inovacijų, augimo ir bendruomenės plėtros pagrindas.

„Praėjusiais metais atlikta apklausa parodė, kad net 61 proc. šalies SVV įmonių, kurios kreipėsi į banką dėl paskolos, negavo finansavimo. Gaunamų paskolų dalis – mažiausia visoje ES, kur finansavimą praėjusiais metais gavo 64 proc. paskolų prašiusių SVV įmonių. Taip skiepijame klaidingus įsitikinimus, kad finansavimas įmonei yra gėdingas ir reikalingas tik sunkumams spręsti. Tačiau, toli gražu taip nėra, SVV yra ekonomikos pažangos katalizatorius ir sukuria didžiąją dalį darbo vietų, tad dažnu atveju finansavimas reikalingas tiesiog norint augti”, – sako „Faktoro” pardavimų vadovas.

Verslams paskolino daugiau nei 260 mln. Eurų

Nuo 2016 metų Lietuvoje veikiantis, pirmasis ne bankinis įmonių finansuotojas Baltijos regione „Faktoro” per bendrovės gyvavimą suteikė finansavimą 1400 smulkių ir vidutinių verslų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.

„Per šiuos metus SVV atstovams paskolinome daugiau nei 260 mln. eurų. Bendrovės prašo finansavimo, nes tai efektyvus būdas plėstis ir didinti pajamas ilgalaikėje perspektyvoje. Finansavimą dažniausia naudoja plėtrai: naujai įrangai, žaliavoms, naujo darbo vietų sukūrimui ir kitoms kasdienėms išlaidoms”, – sako pardavimų vadovas.

Pasak T. Gražio, siekiant gauti finansavimą greičiau ir be asmeninio laidavimo, turto užstatymo geriausia rinktis faktoringą – šį finansavimą įmonės dažniausiai renkasi kasdienėms išlaidoms ir plėtrai. Tuo tarpu, paskolos įprastai imamos ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui ir naudojamos didesniems plėtros projektams.

Įdarbino dirbtinį intelektą

Gražys pasakoja, kad įmonė nuolat ieško modernių sprendimų kaip greičiau ir efektyviau padėti SVV bendrovėms. Pavyzdžiui, praėjusiais metais nebankinis verslo finansuotojas pradėjo teikti išmaniosios paskolos paslaugą. Tai reiškia, kad paskolos dydį pagal įmonės finansinius rezultatus nustato dirbtinis intelektas (DI).

„Dirbtiniu intelektus paremtas finansavimas yra populiarus tarp smulkių ir vidutinių įmonių, kurioms reikia greitai pasiskolinti apyvartinių lėšų. Didžiausias šio tipo paskolos privalumas yra greitis bei galimybė skolintis jaunoms įmonėms. Įmonės paprašome pateikti bankų išrašus, apyvartas ir pagal juos dirbtinis intelektas nustato paskolos dydį. Tokią paskolą galima suteikti per dieną, tuo tarpu, įprastinis finansavimas gali užtrukti kelias dienas”, – sako pardavimų vadovas.

Pasak T. Gražio, SVV atstovams atsiranda vis daugiau naujų finansavimo paslaugų: „ Bendradarbiaudami su „Pigu.lt” platforma, pirmą kartą Lietuvoje, pasiūlėme dirbtiniu intelektu paremtą integruotojo skolinimosi paslaugą, kuria naudojasi vis daugiau smulkių verslų.