Verslo žinios (redakcijos nuomonė): Apatinės girnapusės metodika

Po pavasarinio karantino Vyriausybė, regis, turėjo laiko pasukti galvą, kaip reikės padėti verslui užklupus antrajai pandemijos bangai. Tačiau atrodo, kad vasarą buvo prašvilpauta, o jau pribrendus reikalui Vyriausybė sukasi kaip apatinė girnapusė. Dėl gaištamo laiko ir neaiškių paramos gavimo sąlygų dalis įmonių prognozuoja paramos tiesiog nebesulauksiančios.

Pagalbos priemonių verslui paketą ministrų kabinetas svarstyti turėtų kitą savaitę. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) trečiadienį paskelbė kelis scenarijus, kiek bendrovių galėtų gauti paramą, priklausomai nuo kriterijų pasirinkimo.

Teoriškai įmonių, galėsiančių pretenduoti į paramą, yra daugiau, be to, EIM siūlo atsisakyti papildomų kriterijų skiriant paramą bei subsidijas ir palikti tik 30% apyvartos kritimo reikalavimą.

Tai reiškia, kad nukentėjusi įmonė, kuri galėtų pretenduoti į paramą, būtų vertinama neatsižvelgiant į dar 40% bendrovių apyvartos kritimo tame sektoriuje reikalavimą – užtektų, kad jos pačios apyvarta susitraukė 30%.

„Galutinis Vyriausybės sprendimas dėl konkrečių priemonių – lengvatinių paskolų ar subsidijų – priklausys nuo galimo finansavimo – kiek lėšų būtų galima skirti vienai ar kitai priemonei“, – dėsto Jekaterina Rojaka, ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Kol Vyriausybė narplioja įvairiausias dėliones, smulkieji skambina nerimo varpais: pasak jų, laukti nėra kada, nes sausio antrojoje pusėje, kai žadami pinigai, dalies mažųjų tiesiog nebebus.

„To, apie ką visada kalbėjome – greitį, kuo mažesnę administracinę naštą ir aiškumą, tai šių kriterijų šiandien pristatytuose pasiūlymuose nėra nei vieno, nei antro, nei trečio“, – sako Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė.

Kad numatomas terminas išmokėti paramos lėšas nuo sausio vidurio sukels sunkumų mažiesiems, antradienį nurodė ir Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Manome, kad ši (antroji – BNS) banga bus skaudesnė. Aišku, klausimas, kiek mažų, smulkių įmonių, kurios išvis neturi jokio kapitalo, kurį išleido per pirmąją bangą, sulauks tos antrosios sausio savaitės? Šioje vietoje tikrai drįstu abejoti“, – BNS sakė V. Janulevičius.

Svarstant paramos priemones, kalbėta, kad pinigai bendroves galėtų pasiekti gruodį. Dabar terminas nukeltas į kitus metus, nes priemones sumanyta suderinti su Europos Komisija.

Pandemijai prasidėjus, verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, galimybės pasiskolinti gerokai sumenko. Bankai sugriežtino sąlygas, o alternatyviems finansuotojams irgi sumažėjo galimybių pritraukti pinigų, nes jų finansavimo šaltinis yra privatūs fondai.

Daugelyje šalių įvedus karantiną, iš kai kurių finansuotojų investuotojai pradėjo „atitraukinėti“ pinigus. Tuomet Lietuvos finansų tarpininkai kreipėsi į valstybę pagalbos – taip radosi priemonė „Alternatyva“, kuriai skirta 50 mln. Eur.

Regis, priemonė yra, pinigų – skirta. Tačiau ir čia yra problemų. Ši priemonė verslui netapo patraukli – „Invegos“ puslapyje nurodoma, kad panaudota daugiau nei 15 mln. Eur lėšų: 80% iš planuotų per šį laikotarpį. Alternatyvūs finansuotojai teigia, kad labiausiai per COVID-19 krizę nukentėjusiam SVV ši priemonė nebuvo labai naudinga – finansavimas neatpigo, nes skolinama rinkos sąlygomis.

Todėl „Invega“ pristatė planus atnaujinti priemonę. Bet planai ir liko planai. Pasak Algirdo Gutausko, UAB „Faktoro“ direktoriaus, apie naująją priemonę jau buvo kalbama nuo rugsėjo, laukta jos spalio pradžioje, vėliau – pabaigoje.

„Dabar tikėjomės jos lapkričio pradžioje. Vylėmės, kad kvietimai įgyvendinti naująją „Invegos“ priemonę „Alternatyva“ de minimis bus paskelbti jau šią savaitę. Tačiau dabar sulaukėme žinių, kad priemonės kvietimų nebus – kažkas užstrigo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje“, – sako jis.

Jei priemonė bus atnaujinta (jei atstrigs), verslas galės pasiskolinti kur kas pigiau ir daugiau. EIM atstovai tvirtina, kad priemonė tikrai bus atnaujinta.

VŽ mano, kad dabartinė EIM demonstruoja visišką bejėgiškumą ir galbūt net abejingumą. Ilgą laiką be aukščiausio vadovo buvusi institucija keliems mėnesiams gavo ministrą, kuris, kaip ir visa jį delegavusi partija, jau vyniojasi meškeres. Pandemija pasibeldė jau senokai, smulkusis ir vidutinis verslas išgyvena, ko gero, pačius sunkiausius laikus, tačiau už paramą atsakingi valdininkai, matyt, nieko nepasimokę iš pirmosios bangos, toliau tempia gumą: tolina pinigų skyrimo terminus, kaitalioja sąlygas ir pan.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Plačiau: https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/2020/11/20/apatines-girnapuses-metodika#ixzz6eKrhlurh