Verslo žinios: verslui pažadėjo pigių pinigų, bet užtraukė rankinį stabdį
Pagalbos verslui aruodai dar neišsemti – kai kuriomis priemonėmis verslui paprasčiausiai naudotis per brangu. Tokia yra priemonė „Alternatyva“: nors jau keletą mėnesių žadama ją atnaujinti, taikant palankesnes sąlygas, tačiau žadėtų pigių pinigų nei finansuotojai, nei verslas vis dar nesulaukia.
Pandemijai prasidėjus, verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, galimybės pasiskolinti gerokai sumenko. Bankai sugriežtino sąlygas, o alternatyviems finansuotojams irgi sumažėjo galimybių pritraukti pinigų, nes jų finansavimo šaltinis yra privatūs fondai.
Prasidėjus pandemijai ir daugelyje šalių įvedus karantiną, iš kai kurių finansuotojų investuotojai pradėjo „atitraukinėti“ pinigus. Tuomet Lietuvos finansų tarpininkai kreipėsi į valstybę pagalbos – taip radosi priemonė „Alternatyva“, kuriai skirta 50 mln. Eur.
Vis dėlto verslui ji nebuvo patraukli, nors nemažai finansų tarpininkų tapo šios priemonės valdytojais. „Invegos“ puslapyje nurodoma, kad panaudota daugiau nei 15 mln. Eur lėšų: 80% iš planuotų per šį laikotarpį. Labiausiai per COVID-19 krizę nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui, alternatyvių finansuotojų teigimu, ši priemonė nebuvo labai naudinga – finansavimas neatpigo, nes skolinama rinkos sąlygomis.
Priemonė stringa
Todėl „Invega“ pristatė planus atnaujinti priemonę, kad finansų tarpininkai galėtų skolintis už 1% metinių palūkanų ir perskolinti verslui už maksimaliai 7% metinių palūkanų. Kaip sako rinkos dalyviai, faktoringo atveju tai reiškia, kad būtų galima finansuoti sąskaitą net už 0,5% diskonto normą, t. y. palūkanų normą, skaičiuojamą ne pagal pradines investicijas, bet pagal susigrąžinamą vertę.
„Apie naująją priemonę jau buvo kalbama nuo rugsėjo, laukėme jos spalio pradžioje, vėliau – pabaigoje, dabar tikėjomės jos lapkričio pradžioje. Vylėmės, kad kvietimai įgyvendinti naująją „Invegos“ priemonę „Alternatyva“ de minimis bus paskelbti jau šią savaitę. Tačiau dabar sulaukėme žinių, kad priemonės kvietimų nebus – kažkas užstrigo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje“, – sako Algirdas Gutauskas, UAB „Faktoro“ direktorius.
Laukia naujos valdžios
Kai kurie alternatyvūs finansuotojai mano, jog priemonės atnaujinimas užsitęsė dėl to, kad keičiasi Vyriausybė.
Kuo naudinga verslui
Jei priemonė bus atnaujinta, verslas galės pasiskolinti kur kas pigiau ir daugiau.
„Galėtume teikti iki 500.000 Eur paskolas, faktoringą, lizingą iki 60 mėnesių laikotarpiui. Šiais pigiais pinigais galėtų pasinaudoti SVV bendrovės, kurios dar nėra išnaudojusios valstybės teikiamos de minimis pagalbos. Kadangi Lietuvoje įmonių, pasinaudojusių de minimis pagalba, vis dar labai mažai, ši priemonė iš esmės paveiktų visą skolinimo rinką Lietuvoje ir atpigintų visų rūšių verslo finansavimą“, – aiškina „Faktoro“ vadovas.
Ir čia pat pateikia pavyzdį.
„Jei įskaičiuosime tam tikrą blogųjų paskolų procentą, kai paskola nėra grąžinama, suprasime, kad nebankiniai finansuotojai gali skolinti nuo 1,5% už sąskaitą, kad neitų „į minusą“ ir padengtų savo kaštus. Kitose Europos valstybėse faktoringo kaina svyruoja nuo 1,5% iki net 3,5% už sąskaitą, nors, palyginti su Lietuva, besiskolinančiųjų rinka ten yra didesnė, o skolinančių įmonių – daugiau. Lietuvoje dirbame su daug mažesnėmis maržomis“, – nurodo A. Gutauskas.
Žada mėnesio pabaigoje
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai tvirtina, kad priemonė tikrai bus atnaujinta.
„Priemonės „Alternatyva“ tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui gauti finansavimą iš alternatyvios skolinimo rinkos Lietuvoje. Atrinkti finansų tarpininkai priemonės lėšas naudoja naujoms apyvartinėms ir investicinėms paskoloms, įskaitant faktoringą ir finansinę nuomą, teikti. Priemonės „Alternatyva“ dalimi, kai paskolos teikiamos rinkos sąlygomis, verslo subjektai jau gali naudotis, o dalimi, kai paskolos bus teikiamos žemesnėmis nei rinkos palūkanomis, tikimasi, kad verslas jau galės pradėti naudotis dar šį mėnesį“, – rašoma ministerijos atsakyme į VŽ klausimus.
Nurodoma, kad dėl paskolų galės kreiptis Lietuvoje veikiantis, t. y. darbo vietas čia kuriantis ir nuo savo vykdomos veiklos mokesčius arba „Sodrai“ įmokas į biudžetą mokantis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas, išskyrus tokius sektorius kaip pirminis žemės ūkis ar žuvininkystė.
Paskolos negalės būti teikiamos esamiems finansiniams įsipareigojimams perfinansuoti ir nekilnojamajam turtui pirkti ar statyti, siekiant tokį turtą parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims.